- piegalvis
- píegalvis sm. (1), pỹgalvis (ž.) (1) Plik, Šlu žr. priegalvis: Biškį pasigulsu ant píegalvio Kin. Suvyniojo ir į píegalvį įkišo Kin. Piegalvukas BzBkVIII118. Padėjo galvą ant pýgalvio ir užmigo Dov. Dvyleka pygalváičių aš atsinešiaus Prk. Ant kūlio miegta [girtuoklis] kaip an pýgalvio Sg. Pygalvùkas BzF154.
Dictionary of the Lithuanian Language.